- įkaitis
- į́kaitis sm. (1) BŽ265 1. įkaitimas, karštis: Vėjas atnešė karštą užkaspijo dykumų įkaitį rš. Pats įkaitis dabar, kur beisi Vkš. Dabar pats vidudienio įkaitis, saulė kaitina kaip pečius Slnt. 2. įsikarščiavimas, įkarštis: Nuejau į patį įkaitį Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.